PRINCIPAS NR.1: BŪTI IR NEPRAŽŪTI
“Kai gyvenimas tau pažeria šimtą priežasčių, kodėl turėtum verkti, parodyk jam, kad turi tūkstantį priežasčių šypsotis”, – liudija senas geras posakis. Deja, tik nedaugelis mūsų tai suvokiame. Tie, kurie švaisto gyvenimo dovaną vėjais, daro Nusikaltimą. O būtent tokių žmonių yra didžioji dauguma.
Lietuva pirmauja Europoje pagal savižudybių skaičių. Žmonės, ypač atokesniuose regionuose, skursta. Kai kurie neišlipa iš alkoholio liūno. Pats turiu sodybą kaime: gerai žinau, kad aplinkui dedasi… O didelė dalis tvarkingų, sunkiai dirbančių, šeimas išlaikančių moterų ir vyrų kiekvieną dieną sutinka su kartėliu, tarsi įstrigę ašarų pakalnėj.
Kodėl mes nesugebame džiaugtis tuo, kas mums duota? Kodėl dauguma mūsų galvoja, kad pasaulis susimokė prieš mus, o kuo toliau, tuo viskas eis blogyn? Kodėl į gyvenimą žiūrime kaip į sunkų darbą? Kodėl mes nesiryžtame keisti to, kas mums nepatinka?
Atsakymas paprastas: nemokame sau užduoti teisingų klausimų. Apie vieną tokį užsiminiau praeitame įraše: nuo ko pradėti ir ką daryti, kad viskas keistųsi į gera?
Štai čia susiduriame su žalingu lietuviško drovumo bruožu. Daugelis mano sutiktų žmonių labai gėdijasi… svajoti. Jie gėdijasi ir net nedrįsta įsivaizduoti, kaip atrodytų jų idealus gyvenimas, jei šį būtų galima laisva valia pasirinkti. O juk kaip tik tuo, kaip primena Brian Tracy, ir pasižymi sėkmingiausi pasaulyje žmonės! Mielieji, kas nedrįsta svajoti, tas niekada nežinos, kaip atrodo Bajoriškas gyvenimas. O jei nežinai, kaip jis atrodo, tai kaip gali tikėtis jį pakeisti? Kaip gali tikėtis pataikyti į taikinį, jei šaudysi užrištomis akimis? Dėl šios priežasties stebuklinga ir neįkainojama dovana – gyvenimas – daugelio žmonių lieka taip ir neišnaudota…
O kaip išmokti svajoti? Visų pirma, reikia įsikalti sau į galvą, kad joks žmogus negimsta ir negyvena šiaip sau. Kiekvieną mielą dieną mes gyvename, dirbame, stengiamės ir tarnaujame, kad pildytume kažkieno svajones. Laimingi ir sėkmingi yra tie, kurie gyvena, dirba ir tarnauja savo tikslams ir savo artimųjų laimei bei svajonėms. Visi kiti, deja, dažnai net patys to nesuvokdami, savo gerąją energiją eikvoja savo darbdavio svajonių pildymui, savo aplinkinių (“kurių nuomonė svarbi”) pasitenkinimui, bet ne savo laimei. Užuot tapę savo likimą valdančiais, sveikais ir finansiškai nepriklausomais, tokie žmonės patys bejėgiškai perleidžia savo sėkmę ir svajonę kitiems.
Dabar pat kviečiu stabtelėti ir susimąstyti, kuriai žmonių kategorijai priklausote Jūs. Ar Jums nestinga prasmės ir džiaugsmo kasdieniniuose darbuose? Ar suvokiate dalykus, kuriuos norėtumėte keisti? Ar jaučiate nerimą, kad neišnaudojate visko, kas Jums duota? Apie ką svajojate? Drąsiau! Sekite mano tinklaraštį, ir, pažadu, jau sekančiame įraše nuo svajonių pereisime prie metodų, kaip jas įgyvendinti.
