08 Lie

PRINCIPAS NR.5: STENKIS DAUGIAU NEI PAKANKAMAI IR MĖGAUKIS TUO

Ar žinote, kas skiria didelių tikslų pasiekiančius lyderius nuo tų, kurie nusivilia gyvenimu, sustoja tobulėti ir lieka ribotą finansinę laisvę turinčiais sekėjais? Ford, IBM, NASA, General Electric ir kitas pasaulines kompanijas konsultuojantis asmenybės tobulėjimo mokytojas Gary Ryan Blair siūlo itin paprastą atsakymą: tokius žmones skiria vos vienas papildomas žingsnis, „viena papildoma mylia“.

Iš savo patirties patikinu: joks kitas atsakymas nėra arčiau tiesos nei šis. Vienas papildomas žingsnis, vienas papildomas paslaugumo, pastangų, pagalbos ar net mandagumo kitam žmogui gestas – tai pagrindinis skirtumas tarp 10% žmonių, pasiekiančių, ką užsibrėžia, ir likusių 90%, kuriems nepaisant puikių sugebėjimų ir darbštumo, nepavyksta perlipti kartelės į bajorišką ateitį.

Žodis „pakankamai“ – neegzistuoja

Akimirkai įsivaizduokite, kad esate gastronomai, užsiimantys duonos kepimu. Įsivaizduokite, kad vieną dieną Jūsų krautuvėje parduodate puikiai iškeptą duoną, o kitą dieną – „beveik iškeptą duoną“. Ar jaučiate skirtumą?

Jei vertinsime laiko sąnaudas, sugaištas darbe, viskas skamba panašiai: ir vienu, ir kitu atveju reikėjo brandinti duonos raugą, maišyti ir minkyti tešlą, pašauti kepalus į krosnį ir taip toliau. Skirtumas tik tas, kad pirmąją dieną kepėte 20 minučių ilgiau. Vos 20 minučių! Tačiau tarp rezultatų – milžinišką praraja, nes pirmąją dieną duona buvo nuostabi ir ja greičiausiai mėgavosi kiekvienas pirkėjas, o antrąją dieną, nepaisant viso įdėto darbo, duonos valgytojai Jūsų gaminiu nusivylė, galbūt net iškeikė už neprofesionalumą ir pažadėjo sau daugiau Jūsų kepyklą nekelti kojos!Štai kokią prarają gali skirti vienas papildomas žingsnis, „viena mylia“…

Tiesa, jeigu įdėmiai skaitėte šio įrašo pavadinimą, mano patarimas Jums yra visose veiklose stengtis ir daryti daugiau nei pakankamai. Taip elgtis Jums siūlau todėl, kad 99 atvejais iš 100 mūsų veikla yra ne duonos kepimas, o užsiėmimas, paremtas santykiais su kitais žmonėmis – kokia nors paslauga ar pagalba vieni kitiems.Duona, jei kepama ilgiau nei pakanka, gali sudegti, tačiau kai kalbame apie žmonių tarpusavio santykius, nei dėmesio, nei pagalbos vienas kitam niekuomet nebūna per daug. Žodis „pakankamai“ čia neegzistuoja.  

Apie paslaugą, pakeitusią jaunuolio gyvenimą

Siūlau įsidėmėti vieną girdėtą legendinę istoriją apie vyresnio amžiaus moterį, klaidžiojusią po namų apdailos parduotuves Pitsburge. Iš senolės eisenos vietos pardavėjai nusprendė, kad ji nieko nesiruošia pirkti, todėl net nesisveikino su ja ir neskyrė jai jokio dėmesio. Vis dėlto vienoje baldinėje jaunas pardavėjas pasitiko ją žemai nusilenkdamas ir klausdamas, kuo galįs pagelbėti. Jam buvo atsakyta, kad moteriškė nieko pirkti neplanuoja, o tik žvalgosi ir užmušinėja laiką laukdama savo traukinio. Pardavėjas jai atsakė: „Puiku, tuomet atnešiu Jums kėdę, kad galėtumėt prisėsti“. Galiausiai, kai lauke nustojo lyti, jaunuolis išlydėjo senolę už parankės į gatvę ir mandagiai atsisveikino.

Po kelių mėnesių tos pačios parduotuvės savininkas gavo laišką, kuriuo jaunasis pardavėjas buvo pakviestas į Škotiją priimti užsakymą namų apstatymui naujais baldais būtent iš šios parduotuvės. Iš pradžių savininkas atsakė, kad jaunuolis jau nedirba baldų skyriuje ir vietoje jo pasisiūlė atsiųsti kitą „patyrusį žmogų“.Tačiau užsakovas neatlyžo – primygtinai prašė atsiųsti tą patį jaunuolį. O laišką pasirašė… pats Andrew Carnegie (kaip žinote, tai buvo vienas galingiausių pasaulio verslininkų, kurio užsakymu genijus Napoleon Hil parašė vieną žymiausių pastarojo šimtmečio knygų apie500 to laikmečio sėkmingiausių milijonierių gyvenimo patarimus – „Think and Grow Rich“).

Pasirodo, ta dama, su kuria taip mandagiai elgėsi jaunuolis, buvo A. Carnegie motina, o namai, kurių apstatymą baldais ji norėjo užsakyti, buvo didžioji Skibo pilis. Šitaip keletas nieko nekainuojančių mandagumo gestų atnešė keletą šimtų tūkstančių dolerių vertės užsakymą (tuomet tai buvo ypač dideli pinigai), o malonus jaunuolis iš prekystalio tapo parduotuvės dalininku.

Bet ar tikrai norint gyvenime ko nors pasiekti būtina dirbti daugiau už kitus?

Jei Jūsų darbas Jums neteikia malonumo, tuomet atsakymas paprastas: ne, ne ir dar kartą ne! Žmogus nėra robotas ar automatas, kad sugebėtų nuolat užsiimti nemėgstama veikla „daugiau nei pakankamai“ vien dėl to, kad kada nors kiltų savo nemėgstamo darbo karjeros laiptais aukštyn. Neapsigaukite! Juk net jei Jums pavyks, sulig kiekvienu laiptu aukštyn nemalonaus darbo tik daugės! O tai pakerta pačią bajoriško gyvenimo filosofijos esmę: išsilaisvinti nuo darbo, pakeisti savo gyvenimą ir užsitikrinti ne tik daugiau pinigų, bet ir laisvo laiko bei geresnę sveikatą.

 

Kokia bebūtų Jūsų veikla, „daugiau nei pakankamai“ pasieksite tik tada, jei tai, ką darote, Jums teiks malonumą – jei tikrąja to žodžio prasme mėgausitės savo užsiėmimu. O apie tai, kaip išsilaisvinti nuo darbo ir sėkmingai siekti savo finansinių tikslų, kalbėsime jau sekančiame įraše. Skaitykite, išbandykite praktiškai ir mėgaukitės bajorišku gyvenimu!

Pasidalinti Tweet about this on TwitterPin on PinterestShare on FacebookShare on Google+Share on LinkedInEmail this to someone

Blogas

0 Comment

related posts

LEAVE A COMMENT