Principas Nr. 4: Imk pasaulį ant savo pečių
Jei paklausėte mano patarimo ankstesniame blogo įraše ir pradėjote pildyti Bodo Schafer rekomenduotą sėkmės dienoraštį, veikiausiai jau įsitikinote, kiek daug puikių dalykų nuveikiate (arba galėtumėte nuveikti) kiekvieną dieną. Kita vertus, nevienam, bepildant puslapius, galėjo sukirbėti mintis: „nuveikčiau žymiai – žymiai – daugiau, jei tik …“.
Toje vietoje, kur dabar padėtas daugtaškis, paprastai prisigalvojame tūkstančius pasiteisinimų, kaltinimų ir pasiskundimų, kodėl vienoje ar kitoje gyvenimo situacijoje pasirodome per daug pasyvūs, nedrąsūs, neryžtingi, neapsisprendę arba darantys klaidas.
Kad žmogaus sąžinė jaustųsi rami, visais atvejais, kai nusiviliame savo veiksmais ir poelgiais, esame linkę kratytis atsakomybės ir suversti kaltę nuo mūsų nepriklausančioms nepalankioms aplinkybėms: „būčiau tai padaręs, jei manęs nebūtų sustabdę“, „būčiau ėmęsis iniciatyvos, jei turėčiau patikimą draugų užnugarį“, „investuočiau, jei turėčiau finansinį išsilavinimą“, „imčiausi nuosavo verslo, jei tai nebūtų rizikinga“, „prasigyvenčiau, jei Lietuvoje padoriam žmogui tai būtų įmanoma“.
Pasiteisinimų, kaip išvengti atsakomybės už savo veiksmus ir jų pasekmes, yra labai įvairių. Štai Bodo Schafer apibendrina kelis stereotipinius ir pačius ydingiausius: „aš negaliu, nes tai mano galimybių riba – mano genai tam nesutverti“, „aš negaliu, nes mane tokį išauklėjo tėvai – savęs nepakeisiu“, „geriau nieko nedarysiu, nes man niekas niekada nesiseka“. DABAR STOP!
Šiame laiške prirašiau tiek daug absoliučiai absurdiškų ir ydingų, tačiau visuomenėje paplitusių stereotipinių prietarų, kad, jais patikėjus, norisi tik užsitraukti antklodę ir laukti Dievo malonės. Deja (o mano akimis – kaip tik gerai) net ir Dievo malonė dažniausiai aplanko tik tuos, kurie nieko nelaukia, nesikrato atsakomybės už savo veiksmus, neperleidžia svarbių sprendimų svetimiems, nesiskundžia, neieško kaltųjų ir čiumpa pasaulį ant savo pečių!
***
Mano įvardintas savarankiškumo principas labai primena vieną iš svarbiausių Bodo Schafer praktinių patarimų apie asmeninę atsakomybę. Bet pasiūliau jį Jums tik todėl, kad patikrinau šį principą ir garantuoju jo veiksmingumą asmeniškai. Pamenu, kai pradėjau pildyti sėkmės dienoraštį ir fiksuoti kasdienines gyvenimo situacijas, iš pradžių išgyvenau dėl kiekvienos asmeninės nesėkmės bei neišsipildžiusio sumanymo. Intuityviai bandžiau save pateisinti: galbūt per maži sugebėjimai, galbūt man nesišypso fortūna, ir panašiai… Bet tai buvo didžiausia mano klaida. Nes nuo tos akimirkos, kai daviau sau įžadą niekada daugiau gyvenime nesiskųsti, nesigraužti ir nekaltinti likimo, supratau, jog pasaulis ne toks jau sunkus – labai norint, jį visą galima pakelti ant savo pečių!
Ką ši mintis reiškia? Ogi tai, kad ilguoju laikotarpiu yra žymiai geriau imtis atsakomybės, net jei nepasiseka ir neišvengiame klaidų: šitaip tobulėjame ir augame, šitaip pradedame patikti, o kartu ir traukti kitus žmones-bendraminčius, kurie irgi gyvenime kelia sau didesnius tikslus. Net jei kartais atrodo, kad eini per pragarą, -nesustok – auksiniai Winston Churchill žodžiai, labai gerai atspindintys ryžto ir asmeninės atsakomybės už savo veiksmus svarbą.
Žinoma, atsakomybė ir valia nėra pakankami dalykai sėkmei – nei asmeniniame gyvenime, nei profesinėje karjeroje, nei individualaus verslo kelyje. Tam, kad mūsų veiksmai kaskart duotų daugiau rezultatų, reikia mokytis. Ir daryti tai reikia iš geriausių.
Pratęsiant temą apie Bodo Schafer, tik pridursiu savo pavyzdį: 2008 m. balandžio pradžioje sudalyvavau jo seminare „Prasiveržimas į finansinę laisvę“. Išklausęs įkvepiančios paskaitos bei diskusijos, daviau sau pažadą, kad nuo šiol tapsiu amžinas mokinys (o vis didesniam žmonių skaičiui – ir mokytojas), į kurio akiratį visuomet pateks:
- Geriausia verslo literatūra, mokomosios knygos;
- Mokomieji CD ir audio įrašai (kaip kadaise sakė BrianTracy – „paverskite savo automobilį nuostabiausia audio biblioteka!”)
- Finansų paskaitų užrašai ir konspektai ;
- Informacija apie seminarus ir kursus Lietuvoje bei užsienyje;
- Paskutinės naujienos apie pasaulinio garso sėkmės mokytojų atradimus ir įžvalgas;
- Ugdomieji žaidimai, tokie kaip mano mėgstamasis stalo žaidimas „Pinigų srautas 101“
Gyvendamas tokioje ugdomojoje aplinkoje ir apgaubęs save bei savo bičiulius tokiomis veiklomis, per kelerius metus tapau visiškai nauju žmogumi. Šiandien nebijau vadinti savęs kaimiečiu, kuriam nereikia daugelio miesto tuštybių ir paviršutiniškų užsiėmimų. Bet tas kaimietis niekuomet nesėdi rankų sudėjęs – jis žino, kad mokymasis taipogi gali būti pramoga. Pramoga, kuri įkvepia ir ilgainiui padeda pakelti pasaulį ant savo pečių… Būkite drąsūs – imkite iš to kaimiečio pavyzdį! J
